Bet aš nuėjau iš Piatigorsko, ir man taip patogiau, ir smagiau eiti, nes nežinojau tikslaus kelio. Valant griovius pasukamuoju arba draglaino kaušu ant šoninės strėlės, darbo kokybė nesiskiria. Botaniniai gamtos paveldo objektai 1. Griovių valymas - tai susikaupusių sąnašų pašalinimas iš dugno. Ten nuolat budi sargybinis, kuris keičiasi kas dvi dienas. Tai ko vertas toks nešvankus sarkazmas Nazareto staliaus, maištautojo, užsigeidusio tapti žydų karaliumi, kritikų atžvilgiu?
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro m. D Žin. Geologinis gamtos paveldo objektas Ubagų kalno metodai gydant sąnarių ligas. Tai didžiausias Platelių apylinkių akmuo. Jo aukštis virš žemės — 1,20 m, ilgis kodėl sėti sąnarius 5 m, plotis — 3,40 m. Didžiausia horizontali apimtis — 12,90 m. Pasakojama, kad ant akmens buvusi velnio pėda, o akmuo tarnavęs pagoniškoms apeigoms.
Kiek šiauriau teka Žvirgždės upelis, o greta stūkso Liepijų miškas. Tokiais vardais pagonybės laikais buvo vadinamos šventos vietos. Grafas Šuazelis mėgino suskaldyti akmenį ir panaudoti svirno statybai, bet atskėlė kai bendra kenkia papėdėje tą dalį su pėda. Hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai 1.
Giedriaus Drukteinio teologija – Ateizmas ir ateistai
Gamtos paminklo teritorija užima — 2,4 ha. Upeliu atvingiavęs šaltinėlis įsilieja į gana didelį nuo miško keliuko matomą šaltinį. Iš jo išvingiuoja jau nemažas skaidrus upeliukas, kuris įteka į Šilinę. Pavadinimas kilęs nuo šalia šaltinio ilgai gyvenusio Pilelio pavardės. Šaltinis neišsenka per didžiausias sausras, neužšąla žiemą.
Karštas mineralinis šaltinis Beštau papėdėje. Fotoreportažas apie kopimą į Beštau kalną
Aplinkinių kaimų žmonės iš jo nuolat apsirūpina geriamu vandeniu. Tikima, kad vanduo turi gydomųjų savybių, nes teka į rytus.
Lietuvos geologijos tarnybos tyrimų duomenimis, vandens kokybė gera, vanduo gėlas. Gamtos paminklo teritorija užima 3,2 ha. Iš sufozinio cirko šlaitų srūvantys maži šaltiniukai susilieja į srauniu upeliu ištekantį šaltinį, kuris už maždaug 0,5 km įsilieja į Uošną.
Šaltinis — upeliukas teka tai labai meandruodamas, tai visai dingsta po žeme, medžių šaknimis ir išsiveržia sraunia tėkme netikėčiausiose vietose. Šaltinis žiemą neužšąla, vasarą neišdžiūva. Pasak vietos gyventojų, turi gydomųjų savybių, nes srūva į rytus. Koiskalnio šaltinis yra Plokštinės gamtiniame rezervate.
Užima 0,2 ha teritoriją. Šaltinio teritorija — tai netaisyklingo ovalo formos su metro aukščio šlaitais, lygi, užpelkėjusi, šaltiniuota dauba. Daugiausiai vandens išteka iš šiaurvakarinio krašto.
Versmių vanduo keliais upeliais susijungia į vieną ir iš rytinio krašto išbėga vienu upeliu. Pradinės srovelės labai menkos, bet jų daug, todėl susidaro įspūdis, kad trykšta visa žemė.
- Per metus nes visi sujungimai yra skausminga
- Tepalas kai uždegimas sąnarių
- Apdorojimas plazma sąnarių
- VĖŽYS Baltaodžiams melanoma mažiau pavojinga Nauji moksliniai tyrimai parodė, kad juodaodžiams ir lotynų amerikiečiams rizika mirti nuo odos vėžio didesnė nei baltaodžiams.
Šaltinio teritorijoje gausiai auga Lietuvos raudonosios knygos augalas — miškinė mėta Mentha longifolia. Geomorfologiniai gamtos paveldo objektai 1.
Vilniaus televizijos bokštas – Vikipedija
Gamtos paminklo plotas — 9,8 ha. Tai didelis kalvagūbris, kurio viršutinė dalis — apie m ilgio ir apie 90 m pločio. Seni žmonės pasakoja, kad Tado Kosciuškos sukilimo metu, m. Kalno viršūnėje buvęs aukštas bokštas, iš kurio sukilėliai dieną ir naktį sekę rusų judėjimą. Rusai negalėję bokšto pastebėti, nes greta stovėjusi jį gerai dengianti pušis. Mūsiškiai, pralaimėję mūšį, šiame kalne užkasę 9 statinaites aukso — savo iždą.
Kadangi kalnas labai didelis, tai niekas negalėjo užeiti tos vietos, kur buvo įkasti pinigai.
warning.outdated.title
Naktį ant to kalno atlekiančios įvairios šmėklos, kurios gainioja, gąsdina atėjusiuosius pinigų ieškoti. Vieną naktį lobių ieškotojai išgirsta lyg atlekiant milžinišką paukštį, kitą — medžių viršūnėmis, lyg vilkai staugdami, bėga žvėrys. Kitas padavimas liudija čia buvus pilį, kurią valdęs Pokštas. Kartą tą pilį užpuolę priešai, kurie išžudę pilies gynėjus ir jų vadą Pokštą.
Face to Face for Young Single Adults with Elder Jeffrey R. Holland
Šalia piliakalnio, ariant žemę, seniau būdavo randama ak meninių kirvukų, kūjelių. Pūkšto arba Bokšto kalną vėlesniais laikais visi žinojo, nes ant jo stovėjo trianguliacijos bokštas.
Prarajos duobė yra Babrungėnų kaime esančiame spygliuočių miške. Užima 1,2 ha plotą. Tai stačiais šlaitais, ovalo formos ir lygiu dugnu dauba. Jos dugno ilgis — 36 m, plotis — 20 m, o šlaitai —10 m aukščio. Pagal dauboje esantį vandens kiekį gyventojai spėja, koks bus ruduo. Jei dauboje vasarą yra vandens, tai ruduo bus sausas, jei nėra — lietingas. Pasakojama, kad daubos vietoje stovėjęs dvaras.
Vilniaus televizijos bokštas
Ten gyvenę dvariškiai buvę girtuokliai ir ištvirkėliai. Vieną Velykų rytą, pro šalį į bažnyčią einantys žmonės matė per naktį puotavusius dvariškius, o grįždami atradę didelę duobę. Dvaras su visais dvariškiais buvo prasmegęs į pragarą. Hidrografiniai gamtos paveldo objektai 1. Plotas kai bendra kenkia papėdėje ha. Kranto linijos ilgis — apie 3 km. Pusiasalis apaugęs mišku.
Įspūdingas čia augantis brandus apie 9,7 ha ploto ąžuolynas.
Jis priskiriamas sėkliniams medynams. Kreiviškių pusiasalis patenka į Laumalenkų hidrografinį draustinį. Jį sudaro Auksalė, Didžioji, Mažoji salos ir Piktežeris.
Jei eitume pusiasalio pakrante, tektų įveikti apie 4 km atstumą. Pusiasalyje esantis Piktežeris yra apie 2,4 ha ploto iš visų pusių užpelkėjęs ežerėlis. Auksalės pavadinimas, manoma, kilo nuo to, kad Platelių grafas kadais iškirto čia augusį brandų mišką ir gavo už jį nemažai aukso. Auksalė dar vadinama Aukų salos vardu arba Aukštsale.
Tarnybinis romanas: už ir prieš
Auksalės pusiasalis patenka į Laumalenkų hidrografinį draustinį, kuris apima pietinę Platelių ežero dalį. Sala lėkštais krantais. Didžiąją salos dalį užima pelkė.
Ekstremali situacija susidarė Vilijampolėje, Milikonių kalno papėdėje. Kelias valandas vos ne nuo kalno vidurio čia teka vanduo ir nuplauna smėlio bei druskos mišinį, kuriuo jau ne vieną kartą važiuojamąją gatvės dalį pabarstė "Kauno švaros" bendrovės meistrai. Transporto eismas šioje gana intensyvioje magistralėje, kuria važiuoja automobiliai Šilainių, Sargėnų ar kelio Vilnius-Klaipėda link, čia stabdomas.
Joje įsikūrę bebrai plečia savo valdas. Medynų pagrindą sudaro liepos ir ąžuolai. Salos pavadinimas kilęs nuo to, kad čia mėgdavę užklysti briedžiai. Saloje peri didieji dančiasnapiai, klykuolės. Plotas 2,3 ha.
Visa sala apaugusi savaiminės kilmės mišriu mišku. Auga ąžuolai, liepos, eglės ir kiti medžiai. Jų amžiaus vidurkis apie metų. Pavasarį saloje pražysta į raudonąją knygą įrašyti augalai tuščiaviduriai rūteniai. Salą su Šventorkalniu, kuriame buvo senoji Platelių gyvenvietė, jungė tiltas, kurio poliai išlikę iki šių dienų.
Iš septynių ežero salų ši sala — antra pagal dydį. Jos plotas — 5,5 ha. Čia augantis miškas yra savaiminės kilmės. Iš medžių vyrauja apie metų liepos, yra apie metų ąžuolų. Saloje auga vešlus paupinio jonpaparčio sąžalynas, o pavasarį gausiai pražysta Lietuvos raudonosios knygos augalas tuščiaviduris rūtenis.
Šioje saloje žinoma vienintelė Lietuvoje tikrojo žvynbaravykio augavietė. Pliksalė — viena iš Platelių ežero salų, užimanti 2 kai bendra kenkia papėdėje plotą pietinėje ežero dalyje.
Sala iškili, apaugusi senais ąžuolais, eglėmis, liepomis. Kadais sala buvo plika, neapaugusi medžiais, nuo to, manoma, ir kilo salos pavadinimas.
Aleksoto kalno papėdėje ryškėja naujas piešinys
Pasakojama, kad senovėje Pliksalėje būdavo plakami nusikaltę baudžiauninkai. Dabar čia prieglobstį randa įvairūs gyvūnai, daugiausia — paukščiai. Ubagsalė — šiaurinėje Platelių ežero dalyje, netoli nuo kranto esanti 0,6 ha ploto sala. Ji apaugusi krūmais ir medžiais. Saloje dažnai apsilanko bebrai. Pasakojama, kad senais laikais vargetos, grįždami namo iš Žemaičių Kalvarijos atlaidų, nubrisdavę į salą ir ten netrukdomi puotaudavę.
Nuo to ir kilęs salos pavadinimas.
Bokšto statybos[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Bokšto projekto autorius — V. Obydovas, inžinerinio korpuso autorius — K.
Gaidsalė — viena iš mažiausių Platelių ežero salų pietinėje ežero dalyje, užimanti tik 0,3 ha plotą. Gerai matoma nuo kelio Plungė-Plateliai. Apaugusi medžiais ir krūmais.