Tai leidžia efektyviau apsaugoti žmones nuo besikeičiančių gripo virusų. Taip skaudėdavo, kad užmigti būdavo neįmanoma, naktis taip ir praeidavo besivartant ir beieškant patogesnės padėties, kurioje gulint ne taip skaudėtų. Molekulinės diagnostikos metodai pvz. Infekcinė mononukleozė diagnozuojama pagal klinikinius simptomus ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Apie 3—4 ligos savaitę heterofiliniai antikūnai nustatomi 80—90 proc.
Infekcinė mononukleozė yra ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, gerklės skausmu ir limfmazgių padidėjimu limfadenopatija.
- Antakalnio poliklinika
- Ar pasiskiepijai nuo gripo???
- Gliukozaminas chondroitino ir hondronolon
Sukėlėjas Infekcinės mononukleozės sukėlėjai — Epštein-Bar virusai, dažnai vadinami EBV, priklausantys herpes virusų šeimai. Nuo kitų šios šeimos virusų skiriasi tuo, kad gali ilgą laiką gyvuoti ir daugintis B limfocituose ir skatinti šių ląstelių daugėjimą.
Šie virusai plinta per kraują ir seiles.
Infekcijos šaltinis Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys ūmia ar lėtine infekcine mononukleoze, ar sveiki virusų nešiotojai. Žmonės pradeda platinti infekciją praėjus kelioms savaitėms po užsikrėtimo.
Daugelis sveikų žmonių gali visą gyvenimą platinti virusus.
Spausdinti Koronavirusui būdinga: karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas, staigus uoslės, skonio praradimas ar susilpnėjimas. Papildomi mažiau specifiški simptomai gali būti galvos ir raumenų skausmas, šaltkrėtis, nuovargis, vėmimas, viduriavimas.
Šie žmonės yra pagrindinis virusų rezervuaras, todėl virusų plitimo beveik neįmanoma išvengti. Infekcijos plitimas Epštein-Bar virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu. Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu pvz.
Rotavirusinė infekcija (roto virusas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas
Virusai plinta ir oru ligoniui kalbant, čiaudint, kosint. Virusais galima užsikrėsti perpilant kraują, transplantuojant kaulų čiulpus. Tačiau dažniausiai virusais žmogus nuo žmogaus užsikrečia per seiles. Infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama bučinių liga. Dažniau užsikrečiama nuo užsikrėtusio žmogaus, kuriam EBV nesukelia jokių simptomų, rečiau — nuo sergančio infekcine mononukleoze asmens.
Užkrečiamos ligos
Patekę į burnos ir nosiaryklės gleivinę virusai sukelia nosiaryklės ir kaklo limfmazgių uždegimą. Toliau virusai plinta per audinių skystį ir kraują, sukeldami viso organizmo limfinės sistemos, blužnies, kepenų, kaulų čiulpų reakciją. Virusas skausmas Epštein-Bar virusai plačiai paplitę visame pasaulyje. Apie 90—95 proc. Persirgusio šia liga žmogaus organizme atsiranda EBV antikūnų, kurie išlieka visą gyvenimą.
Sergamumas šia liga nepriklauso nei nuo virusas skausmas, nei nuo lyties. Imlumas infekcijai priklauso nuo žmogaus organizmo imuniteto — atsparumo infekcinėms ligoms.
Naujausios pastabos
Kūdikiai atsparūs šiems virusams, kol gauna antikūnų su motinos pienu, todėl EBV infekcija retai nustatoma vaikams iki vienerių metų. Epštein-Bar virusais dažniausiai užsikrečia vaikai iki 5 metų amžiaus, tačiau virusai jiems paprastai nesukelia jokių ligos simptomų arba sukelia lengvos kvėpavimo takų infekcijos požymių, pagal kuriuos paprastai infekcinė mononukleozė neįtariama.
Po šio kontakto su virusais išsivysto vaikų atsparumas EBV sukeliamai infekcinei mononukleozei. Jei pirmą kartą EBV užsikrečia paaugliai ar jauni suaugę asmenys dažniausiai 15—25 metų amžiausdidelė dalis pacientų 35—50 proc. Infekcija greičiau plinta didelėse žmonių grupėse: mokyklose, kariuomenės daliniuose, bendrabučiuose, tačiau protrūkiai būna labai reti.
Šia liga dažniau sergama rudenį ir žiemą. Ligos patogenezė Užsikrėtus virusai patenka į seilių liaukų, ryklės epitelio ląsteles, B limfocitus. Suveši limfinis audinys.
Kliniškai tai pasireiškia tonzilitu, limfmazgių ir blužnies padidėjimu. Ligos požymiai Inkubacinis laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą ir ligos požymių atsiradimo nėra tiksliai žinomas, manoma, kad jis trunka 4—6 savaites.
Dažnai ligos pradžia pasireiškia nespecifiniais požymiais: bendru negalavimu, dideliu nuovargiu, apetito stoka, šaltkrėčiu, raumenų skausmais, trunkančiais 1—2 virusas skausmas.
Specialistai apie į viršų kylančią protrūkių kreivę: situacija reikalauja dėmesingumo
Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38°C nepakyla. Karščiuojama nuo 2—7 iki 20 dienų. Gali atsirasti negausių rausvų dėmelių ant veido, liemens ir galūnių.
Oda ir gleivinė virusas skausmas truputį pagelsta. Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas.
Jie būna nuo žirnio iki riešuto dydžio. Blužnis, kepenys taip pat padidėja.
Ar pasiskiepijai nuo gripo???
Gerklė ir tonzilės būna paraudę. Maždaug trečdaliui ligonių ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų. Gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas. Ligos įkarštyje ligoniai būna prasižioję, kvėpuoja per burną, kalba per nosį, veidas paburkęs ir kartais net smarkiai patinęs dėl limfos stazės, kaklas deformuotas dėl padidėjusių limfmazgių.
Sergant lengva infekcine mononukleoze šiek tiek pakyla temperatūra, truputį padidėja limfmazgiai, pasitaiko ir būdingų kraujo pakitimų.
Viršutinė navigacija
Temperatūrai mažėjant, silpnėja ir išnyksta anginos reiškiniai. Limfadenitas galutinai išnyksta virusas skausmas po kelių savaičių ir net po 3—6 mėnesių. Kartu sumažėja kepenys, blužnis. Nuovargis gali išlikti net keletą mėnesių. Iki 5 metų, vaikams EBV infekcija dažniausiai nesukelia ligos simptomų, tačiau ji gali pasireikšti nebūdingais požymiais: irzlumu, pilvo skausmu dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir kt.
Sindbio viruso infekcija
Infekcinės mononukleozės simptomai retai trunka ilgiau nei 4 mėnesius, jeigu užsitęsia ilgiau nei 6 mėnesius, ji vadinama lėtine EBV infekcija. Kaip ši liga nustatoma? Infekcinė mononukleozė diagnozuojama pagal klinikinius simptomus ir laboratorinių tyrimų rezultatus. Infekcinę mononukleozę galima įtarti, kai laikosi aukšta temperatūra, pradeda skaudėti gerklę, padidėja limfmazgiai 1—4 savaites. Dažniausiai serga paaugliai ir jauni žmonės.
Bendras kraujo tyrimas parodo virusas skausmas leukocitų skaičių, iš jų limfocitai sudaro daugiau nei 50 proc. Kraujyje nustatomi netipiški vienbranduoliai limfocitai limfomonocitai 10 proc. Kai kuriems pacientams, sergantiems infekcine mononukleoze, gali padidėti kepenų funkcijos rodikliai kepenų fermentai — AST, ALTrečiau — bilirubino kiekis kraujyje.
Tačiau ligos pradžioje, taip pat mažiems vaikams heterofiliniai antikūnai dažnai nenustatomi.
Ką pasakys teisės ir medicinos ekspertai apie pandemijos valdymą? (tiesiogiai)
Apie 3—4 ligos savaitę heterofiliniai antikūnai nustatomi 80—90 proc. Infekcinės mononukleozės diagnozei patikslinti atliekami serologiniai kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai prieš Epštein-Bar viruso antigenus.
- Mazi sąnarių apie žolelių
- Artrozė ir artrito alkūnės sąnario
Jie gali būti aptinkami 3—6 savaitę nuo ligos pradžios ir išlieka visą gyvenimą. Nedaugelio pacientų nuo 10 iki 15 proc. Ligos išeitis Paprastai pasveikstama per 2—4 savaites. Močiutė uždegimas sąnarių liekamųjų reiškinių ar komplikacijų nebūna.
Labai retai gali vystytis burnos gleivinės uždegimas stomatitasgalvos smegenų ir jų dangalų uždegimas meningoencefalitasinkstų uždegimas, dalinis kvėpavimų takų nepraeinamumas, plaučių uždegimas, anemija, trombocitopenija sumažėjęs kraujo plokštelių kiekisgalvinių nervų pažeidimai. Persirgus infekcine mononukleoze Epštein-Bar virusai išlieka žmogaus organizme B ląstelėse visą gyvenimą, netgi tada, kai nebėra jokių ligos požymių.
Periodiškai virusai gali suaktyvėti ir užkrėsti kitus. Laikui bėgant apie 6 virusas skausmas. Dažniausia virusų randama žmogaus seilėse.
Gydymas Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ligoniai dažniausiai gydomi namuose, sunkesniais atvejais — ligoninėje. Karščiuojant reikia gulėti lovoje ir vartoti daug skysčių. Rekomenduojama gerti karštus gėrimus, kurie mažina gerklės skausmą.
Specifinio infekcinės mononukleozės gydymo nėra. Gydoma atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: temperatūrą ir skausmą. Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo reikalaujančios veiklos.
Rekomenduojama palaukti bent kelias savaites ir tik tada grįžti prie normalaus fizinio aktyvumo. Dėl didelio nuovargio, kuris vargina beveik visus pacientus, gali prireikti net kelių mėnesių, kol žmogus pasijunta visiškai sveikas. Būtina stiprinti organizmo imuninę sistemą, sveikai maitintis, vengti svaigiųjų gėrimų ir nerūkyti, kad sveikimo periodas būtų kuo trumpesnis ir efektyvesnis. Profilaktika Susirgus infekcine mononukleoze, keletą dienų po karščiavimo išnykimo rekomenduojama nesibučiuoti su sveikais žmonėmis, nenaudoti bendrų indų.
Korona Virusas: Tai dar tik pradžia
Skiepų nuo infekcinės mononukleozės nėra. Persirgus infekcine mononukleoze, įgyjamas ilgalaikis imunitetas, apsaugantis nuo pakartotinio infekcijos simptominio pasireiškimo.
Centers for Disease Control and Prevention.
Naujienos Ar pasiskiepijai nuo gripo??? Lietuvos klimato zonoje sergamumas gripu išauga rudenį ir žiemą. Gripo sezono pradžią sunku nuspėti, tačiau remiantis ankstesnių metų patirtimi, dažniausiai tai būna spalio mėnuo.