Manoma, kad dažniausiai užsikrečiama per maistą, tačiau šios grupės sukeltos infekcijos epidemiologija ir sukėlėjų ekologija mažai žinoma. Gerųjų bakterijų dauginimąsi skatina bananai, špinatai, nepasterizuotas rūgpienis surauginamas nepasterizuotas pienas , svogūnai, česnakai žali!
Apsinuodijimas maistu Tam tikromis sąlygomis maistas gali tapti įvairių susirgimų infekcinių, parazitinių, apsinuodijimų maistu priežastimi. Kodėl dažniau apsinuodijama maistu vasarą ir rudenį? Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai sako, todėl, kad daugiau geriame nevirinto vandens, pieno, valgome vaisių, uogų ir daržovių, padaugėja musių, dėl dažnų vidurių sutrikimų susilpnėja skrandžio apsauginis barjeras, šiltas oras palankus mikroorganizmams greitai daugintis.
Gana dažnai maisto toksikoinfekcijos pasireiškia grupinėmis ligomis, net epidemijos protrūkiais.
Dantų skausmas
Pavyzdžiui, šeima ar kolektyvas, valgę to paties užkrėsto produkto, suserga tą pačią ar rytojaus dieną. Apsinuodijimai maistu — tai ūmūs rečiau lėtiniai nekontaktiniai susirgimai, kilę vartojant maistą, gausiai užkrėstą tam tikrų rūšių mikroorganizmais arba užterštą tuose maisto produktuose esančiomis organinės ir neorganinės kilmės toksinėmis medžiagomis. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė sako, nors apsinuodijimų maistu faktoriai įvairūs, galima pažymėti šiuos bendrus: paprastai apsinuodijimai maistu prasideda ūmiai, kartu suserga grupė žmonių, vartojusių tą patį maisto produktą, susirgimas tęsiasi neilgai, neperduodama nuo ligonio sveikam — tuo iš esmės skiriasi nuo kitų infekcinių susirgimų.
Apsinuodijimai maistu skirstomi taip: nemikrobinės kilmės apsinuodijimai; mikrobinės kilmės apsinuodijimai; nenustatytos kilmės apsinuodijimai.
Rūta Babravičienė pasakoja, kad nemikrobinės kilmės apsinuodijimai maistu sudaro 5—10 procentų bendro apsinuodijimų maistu skaičiaus.
Ligų rūšys
Šie apsinuodijimai dažniausiai įvyksta dėl nepakankamai kokybiško maisto produktų paruošimo prieš vartojimą arba toksinėm medžiagom patekus į maistą per klaidą, bakterijos sukelia sąnarių skausmą maisto produktų gamybos technologiją.
Nemikrobinės kilmės apsinuodijimus sukelia vartojami nuodingi produktai. Gyvulinės kilmės — nuodingos žuvys, žuvų ikrai ir augalinės kilmės — grybai, augalai, vaisių kauliukai.
Galima apsinuodyti ir nuodingais produktais su priemaišomis, kai į maistą patenka bakterijos sukelia sąnarių skausmą žolių, skalsių, cheminių medžiagų, žemės ūkyje naudojant chemikalus, maistinių priedų. Produktai gali laikinai tapti nuodingais. Pavyzdžiui, netinkamai laikant bulves šviesoje, taip pat pavasarį, pradėjus dygti, bulvės pažaliuoja ir jose padaugėja nuodingos medžiagos solanino. Apsinuodijimų simptomatika: apsinuodijus gyvulinės kilmės nuodingais produktais prasideda skausmas viduriuose, vėmimas, viduriavimas, atsiranda didelis silpnumas, suretėja pulsas, sutrinka regėjimas.
Apsinuodijus grybais prasideda stiprus, nesiliaujantis vėmimas, spazminio pobūdžio pilvo skausmai, viduriavimas krauju, silpnumas. Antrą-trečią parą — gelta, kepenų-inkstų funkcijų sutrikimai ir, jei laiku nesuteikiama pagalba, gali ištikti mirtis. Apsinuodijus žemės ūkyje naudojamomis cheminėmis medžiagomis, kuriomis naikinami žemės ūkio kultūrų kenkėjai, piktžolės, šalia kitiems apsinuodijimams būdingų simptomų pykinimo, vėmimo, viduriavimo pasireiškia psichinis sujaudinimas: neramumas, baimė, galvos skausmas ir svaigimas, ūžimas ausyse.
Būdingas akių skausmas, sutrinka kalba, eisena. Sunkiais atvejais sutrinka ir kvėpavimas. Nemikrobinės kilmės apsinuodijimų maistu profilaktika: griežtai laikytis maisto produktų gamybos technologijos, patiekalų gamybai naudoti tik kokybiškus, gerai apdorotus maisto produktus, gerai pažinoti ir skirti netinkamus naudoti augalinius produktus nuodingus grybus, uogas ir kt.
Kasdieniame gyvenime paprastai dažniau sutinkami mikrobinės kilmės apsinuodijimai. Jie skirstomi į toksikoinfekcijas, toksikozes ir mišrios kilmės. Toksikoinfekcijos — tai susirgimai, kuriuos sukelia į žmogaus organizmą patekę maisto produktai, smarkiai užkrėsti gyvais patogeniniais sukeliančiais ligas mikroorganizmais.
Šiai grupei priklauso jersinijos jersiniozėsalmonelės salmoneliozė bei šigelės dizenterija. Toksikozė — ūmus susirgimas, kurį sukelia maisto produktai, turintys specifinių toksinų, kuriuos gamina patogeniniai mikroorganizmai.
Chlamidinė infekcija chlamidiozė Kas yra chlamidinė infekcija? Chlamidinė infekcija sinonimas — chlamidiozė — tai labiausiai paplitusi lytiškai plintanti infekcija LPIkurią sukelia bakterija Chlamydia trachomatis.
Skiriamos bakterinės botulizmas, stafilokokinės intoksikacijos toksikozės ir mikotoksikozės. Mikotoksikozė — bakterijos sukelia sąnarių skausmą susirgimas, kurį sukelia maisto produktai užteršti pelėsiniais grybeliais ir jų gyvybinės veiklos produktais — mikotosinais. Pelėsinių grybelių toksinai yra ne tik labai nuodingi, bet ir skatina apsigimimus bei suaktyvina vėžines ląsteles. Apie jersinijas.
Why you should update:
Siekdami išvengti apsinuodijimų maistu ir ilgiau išlaikyti maisto produktus šviežius, laikome juos šaldytuve. Žema temperatūra sulaiko daugumos mikrobų augimą bei dauginimąsi. Bet yra mikrobų, kurie gerai auga ir dauginasi, esant žemai temperatūrai. Tokie mikrobai yra jersinijos, o jų sukelta liga — jersiniozė. Skirtingai nei kitos bakterijos, jersinijos mėgsta šaltį ir jos puikiai dauginasi 2—4°C temperatūroje.
Nustatyta, kad drėgnoje ir šaltoje aplinkoje jersinijos ilgai išlieka gyvybingos, neprarasdamos savo patogeniškumo. Tačiau sausoje aplinkoje, veikiamos tiesioginių saulės spindulių, jersinijos žūva per 10 minučių. Šios bakterijos jautrios dezinfekavimo medžiagoms.
Pagrindinis infekcijos bakterijų šaltinis yra graužikai, laukiniai ir naminiai gyvūnai dažniausiai kiaulės, katės, šunys, arkliai, triušiai. Žmonės dažniausiai užsikrečia nuo gyvūninio maisto, gyvūnų išmatomis užteršto maisto ar vandens.
Tačiau galimas užsikrėtimas ir dėl tiesioginio kontakto su sergančiu gyvūnu ar namų augintiniu; kūdikius gali užkrėsti juos prižiūrintys asmenys, jei jų rankos buvo užterštos bakterijomis. Gamtoje jersinijos parazituoja tarp graužikų.
- Po audringos nakties gali tekti pas mediką tempti ir savo partnerį
- Meilės ligos išdaviku kartais tampa netgi sąnarių artritas.
Žmogus šiame procese yra tik atsitiktinis ir dažniausiai galutinis šios bakterijos šeimininkas. Infekcija gali plisti per gyvūnų fekalijomis tiesiogiai ar netiesiogiai per dirvožemį infekuotas daržoves morkas, kopūstus, bulves, burokus, svogūnusvaisius, mėsos kiaulienos, avienos, triušienos, jautienospaukštienos ir pieno produktus, vandenį. Termiškai apdorotas arba vartojimui paruoštas maistas gali būti užkrėstas jersinijomis laikant jį kartu su žalia mėsa, paukštiena, daržovėmis.
Chlamidinė infekcija (chlamidiozė)
Į maistą jersinijos gali patekti nuo virtuvės įrankių, aplinkos paviršių, ant kurių prieš tai buvo pjaustyta užkrėsta jersinijomis žalia mėsa, paukštiena, daržovės.
Žaliavinis karvės ar ožkos pienas, iš jo pagaminta varškė, sūris taip pat gali būti infekuoti, ypač jei gyvuliai sirgo mastitu mikrobų sukeltu ūminiu infekciniu pieno liaukos uždegimu. Pirminis daržovių užteršimas jersinijomis įvyksta dar laukuose vegetacijos metu, taip pat nuimant derlių bei sandėliuojant.
Tačiau pradinė užkrato koncentracija paprastai būna nepakankama ligai sukelti. Dėl žemos daržovių saugyklose palaikomos temperatūros sudaromos palankios sąlygos ant daržovių esančioms jersinijoms intensyviai daugintis, o žiemai baigiantis bei pavasarį jų kiekis gali būti pavojingas sveikatai.
Jersinijos labiausiai dauginasi daržovių puvimo vietose.
Skausmo priežastys
Nepakankamai kruopščiai nuvalytos ir nuplautos pūvančios daržovės ar iš jų pagaminti patiekalai taip pat gali būti ligos priežastimi. Nustatyta, kad jersinijų nesunaikina daržovių sūdymas bei rauginimas. Kokie ligos požymiai? Didžiausią riziką susirgti jersinioze turi maži vaikai ir vyresni asmenys bei žmonės, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs.
- Gydymas osteoartritu klevo lapų
- Gydytoja reumatologė atskleidė, kas sukelia sąnarių ligas ir kokia mityba gali padėti jų išvengti
- Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija
- Schungite balzamas sąnarių
- Laikykite bendrą šepetėlį
- Chlamidinė infekcija (chlamidiozė) - ULAC
- Sąnariai traška, braška – ar tai gali būti ligos pradžia?
- Gonorėja - Patologijos Diagnostika
Po užsikrėtimo slaptas laikotarpis, dar vadinamas inkubaciniu, gali trukti nuo 3 iki 19 dienų vidutiniškai 5—7 dienos. Ligos eiga priklauso nuo žmogaus organizmo atsparumo, užkrato dozės, sukėlėjų patogeniškumo bei ligonio amžiaus. Mažiems vaikams liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu, neretai su krauju išmatose.
Šie simptomai papratai trunka 4—7 dienas, kartais iki 3 savaičių. Vyresniems vaikams ir suaugusiems asmenims dominuojantys požymiai gali būti tik karščiavimas ir pilvo skausmas, todėl neretai infekcija primena apendicitą. Retesniais atvejais infekcija gali komplikuotis odos bėrimais, sąnarių skausmu arba, patekę į kraują, ligos sukėlėjai gali pažeisti kitus organus.
Kokia jersiniozės profilaktika? Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė pataria,vartoti tik pakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, paukštieną, kitą mėsą, gerti tik pasterizuotą arba virintą pieną ir jo produktus, kruopščiai plauti daržoves prieš vartojimą.
Taip pat plauti rankas su muilu prieš valgį, po sąlyčio su gyvūnu bei žalia mėsa; nuplauti rankas ir prieš liesdami kūdikį, jo žaislus, buteliukus ar čiulptukus. Vengti kryžminio maisto užteršimo virtuvėje: naudoti atskiras pjaustymo lenteles žaliai mėsai ir kitiems produktams, kruopščiai nuplauti karštu vandeniu lenteles, įrankius ir kitus paviršius po žalios mėsos, daržovių dorojimo.
Saugoti dirvožemį ir vandens šaltinius nuo užteršimo žmonių bakterijos sukelia sąnarių skausmą gyvūnų fekalijomis. Tinkamai prižiūrėkite namų augintinius, plauti rankas po sąlyčio su jais, saugiai tvarkyti gyvūnų išmatas.
Tinkamai tvarkyti ir laikyti išaugintas daržoves, saugoti jas nuo graužikų. Naikinti graužikus daržovių saugyklose. Salmoneliozė — tai infekcinė liga, kurią sukelia salmonelėmis vadinamos bakterijos.
Šios bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Šie ligos simptomai dažniausiai pasireiškia po 12—72 valandų po užsikrėtimo.
- Virusų Sukeltos Ligos (Simptomai, Plitimas, Prevencija)
- Liaudies vaistai nuo sąnarių skausmo Nors yra daug vaistų sąnarių skausmui išvengti, yra ir daugybė populiarių ir efektyvių namų gynimo priemonių, kurias galima pasigaminti namuose.
Liga paprastai trunka 4—7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo. Kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują bei kitus organus. Tokiu atveju negydant liga gali baigtis mirtimi.
Sunkesnė ligos eiga būna kūdikiams, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms bei asmenims su silpnesne imunine sistema. Yra žinoma daugiau nei įvairių salmonelių rūšių ir dauguma jų gali sukelti infekcinę ligą žmogui ir gyvūnams. Salmonelės pakankamai atsparios išdžiūvimui, šalčiui, tačiau jautrios aukštos temperatūros poveikiui.
Jos ilgai išlieka gyvybingos užšaldytoje bakterijos sukelia sąnarių skausmą, o atitirpintame maiste vėl gali daugintis.
Dantų ligos, simptomai, gydymas
Palankiausia temperatūra salmonelėms maiste daugintis yra nuo 20 iki 40 °C. Pagrindinis salmonelių infekcijos šaltinis yra naminiai bei laukiniai gyvūnai ir paukščiai, kurių žarnyne gyvena ir dauginasi sukėlėjas. Salmonelės į aplinką patenka su šių gyvūnų fekalijomis. Sergantis salmonelioze žmogus taip pat gali būti infekcijos šaltiniu.
El. parduotuvė
Dažniausiai salmonelioze užsikrečiama per gyvūninį maistą: paukštieną, pieną, kiaušinius, jautieną, kiaulieną. Tačiau salmonelioze užsikrėsti galima ir per įvairias gyvūnų fekalijomis užterštas daržoves. Nors bakterijos gali būti randamos bakterijos sukelia sąnarių skausmą mėsoje, paukštienoje, žaliuose kiaušiniuose, nepasterizuotame, nevirintame piene, tačiau termiškai apdorojant šį maistą, salmonelės jame žūsta.