Karščiuojant reikia gulėti lovoje ir vartoti daug skysčių. Kampilobakterijų yra žinoma 16 rūšių, tačiau 6 jų rūšys labiausiai patogeniškos žmogui: C. Tuomet atitinkamai perpilama eritrocitų ar trombocitų masė. Dėl blužnies padidėjimo pacientas gali justi diskomfortą kairėje pašonėje, be to skrandžio spaudimas gali sukelti ankstyvo sotumo jausmą.
Infekcinė mononukleozė yra ūminė virusinė infekcija, pasireiškianti karščiavimu, gerklės skausmu ir limfmazgių padidėjimu limfadenopatija. Sukėlėjas Infekcinės mononukleozės sukėlėjai — Epštein-Bar virusai, dažnai vadinami EBV, priklausantys herpes virusų šeimai.
Nuo kitų šios šeimos virusų skiriasi tuo, kad gali ilgą laiką gyvuoti ir daugintis B limfocituose ir skatinti šių ląstelių daugėjimą. Šie virusai plinta per kraują ir seiles. Infekcijos šaltinis Infekcijos šaltinis yra žmonės, sergantys ūmia ar lėtine infekcine mononukleoze, ar sveiki virusų nešiotojai. Žmonės pradeda platinti infekciją praėjus kelioms savaitėms koju skausmas kraujagysles užsikrėtimo.
Please leave this field empty. Lėtinė limfocitinė leukemija Apžvalga Lėtinė limfocitinė leukemija LLL — tai lėtai augantis baltųjų kraujo kūnelių limfocitų vėžys, dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms ir retai jaunų žmonių tarpe. Sergant LLL supiktybėja ne visi leukocitai, o tik tam tikras jų tipas — B limfocitai. Normaliai B limfocitų gamyba prasideda kaulų čiulpuose, brendimas vyksta limfmazgiuose, o subrendę B limfocitai patenka į kraujotaką ir dalyvauja kovojant su infekcija. Tokiu atveju pasireiškia liga, panaši į B limfocitų LLL.
Daugelis sveikų žmonių gali visą gyvenimą platinti virusus. Šie žmonės yra pagrindinis virusų rezervuaras, todėl virusų plitimo beveik neįmanoma išvengti. Infekcijos plitimas Epštein-Bar virusai plinta lašeliniu būdu per orą ir kontaktiniu būdu.
Galima užsikrėsti tiesiogiai kontaktuojant su ligoniu pvz. Virusai plinta ir oru ligoniui kalbant, čiaudint, kosint.
Tapk nariu
Virusais galima užsikrėsti perpilant kraują, transplantuojant kaulų čiulpus. Tačiau dažniausiai virusais žmogus nuo žmogaus užsikrečia per seiles. Infekcine mononukleoze neretai užsikrečiama bučiuojantis, todėl ši liga dar vadinama bučinių liga.
- Nooofen sąnarių gelis
- bionovus.lt | Straipsniai
- Artritas sąnarių kas yra
Dažniau užsikrečiama nuo užsikrėtusio žmogaus, kuriam EBV nesukelia jokių simptomų, rečiau — nuo sergančio infekcine mononukleoze asmens. Patekę į burnos ir nosiaryklės gleivinę virusai sukelia nosiaryklės ir kaklo limfmazgių uždegimą. Toliau virusai plinta per audinių skystį ir liga klaidinga bendra, sukeldami viso organizmo limfinės sistemos, blužnies, kepenų, kaulų čiulpų reakciją.
Paplitimas Epštein-Bar virusai plačiai paplitę visame pasaulyje. Apie 90—95 proc. Persirgusio šia liga žmogaus organizme atsiranda EBV antikūnų, kurie išlieka visą gyvenimą.
- Receptas iš sąnarių skausmas iš agafa lykova
- Sveikatos Aktualijos Archives - Ausvis
- Skausmas žandikaulio sąnario kai atidarymo
Sergamumas šia liga nepriklauso nei nuo rasės, nei nuo lyties. Imlumas infekcijai priklauso nuo žmogaus organizmo imuniteto — atsparumo infekcinėms ligoms. Kūdikiai atsparūs šiems virusams, kol gauna antikūnų su motinos pienu, todėl EBV infekcija retai nustatoma vaikams iki vienerių metų.
Epštein-Bar virusais dažniausiai užsikrečia vaikai iki 5 metų amžiaus, tačiau virusai jiems paprastai nesukelia jokių ligos simptomų arba sukelia lengvos kvėpavimo takų infekcijos požymių, pagal kuriuos paprastai infekcinė mononukleozė neįtariama. Po šio kontakto su virusais išsivysto vaikų atsparumas EBV sukeliamai infekcinei mononukleozei. Jei pirmą kartą EBV užsikrečia paaugliai ar jauni suaugę asmenys dažniausiai 15—25 metų amžiausdidelė dalis pacientų 35—50 proc. Infekcija greičiau plinta didelėse žmonių grupėse: mokyklose, kariuomenės daliniuose, bendrabučiuose, tačiau protrūkiai būna labai reti.
Šia liga dažniau sergama rudenį ir žiemą.
Peršalimo ligos žiemą – pavojingos, jeigu negydomos
Ligos patogenezė Užsikrėtus virusai patenka į seilių liaukų, ryklės epitelio ląsteles, B limfocitus. Suveši limfinis audinys. Kliniškai tai pasireiškia tonzilitu, limfmazgių ir blužnies padidėjimu. Ligos požymiai Inkubacinis laikotarpis nuo viruso patekimo į organizmą ir ligos požymių atsiradimo nėra tiksliai žinomas, manoma, kad jis trunka 4—6 savaites.
Dažnai ligos pradžia pasireiškia nespecifiniais požymiais: bendru negalavimu, dideliu nuovargiu, apetito stoka, šaltkrėčiu, raumenų skausmais, trunkančiais 1—2 savaites. Temperatūra kelias dienas gali būti aukšta, vėliau nukrinta ir aukščiau 38°C nepakyla.
Karščiuojama nuo 2—7 iki 20 dienų. Gali atsirasti negausių rausvų dėmelių ant veido, liemens ir galūnių. Oda ir gleivinė kartais truputį pagelsta. Vienas iš dažniausių ligos simptomų yra daugelio, ypač kaklo, pažastų, rečiau kirkšnių, limfmazgių padidėjimas. Jie būna nuo žirnio iki riešuto dydžio.
Captain Gyanendra Malla bats during a training session
Blužnis, kepenys taip pat padidėja. Gerklė ir tonzilės liga klaidinga bendra paraudę. Maždaug trečdaliui ligonių ant tonzilių atsiranda pilkšvų ar žalsvų apnašų. Gali būti dantenų, burnos gleivinės uždegimas.
Ligos įkarštyje ligoniai būna prasižioję, kvėpuoja per burną, kalba per nosį, veidas paburkęs ir kartais net smarkiai patinęs dėl limfos stazės, kaklas deformuotas dėl padidėjusių limfmazgių. Sergant lengva infekcine mononukleoze šiek tiek pakyla temperatūra, truputį padidėja limfmazgiai, pasitaiko ir būdingų kraujo pakitimų.
Temperatūrai mažėjant, silpnėja ir išnyksta anginos reiškiniai.
Limfadenitas liga klaidinga bendra išnyksta tik po kelių savaičių ir net po 3—6 mėnesių. Kartu sumažėja kepenys, blužnis. Nuovargis gali išlikti net keletą mėnesių. Iki 5 metų, vaikams EBV infekcija dažniausiai nesukelia ligos simptomų, tačiau ji gali pasireikšti nebūdingais požymiais: irzlumu, pilvo skausmu dėl žarnų pasaito limfmazgių ar blužnies padidėjimo, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir kt.
Infekcinės mononukleozės simptomai retai trunka ilgiau nei 4 mėnesius, jeigu užsitęsia ilgiau nei 6 mėnesius, ji vadinama lėtine EBV infekcija.
Skoliozės gydymą stabdo klaidingi įsitikinimai ir mitai Skoliozė — tai stuburo iškrypimas trijose plokštumose. Esant nežymiems pakitimams, žmogus ar aplinkiniai gali net nepastebėti matomų pokyčių.
Kaip ši liga nustatoma? Infekcinė mononukleozė diagnozuojama pagal klinikinius simptomus ir laboratorinių tyrimų rezultatus.
Užkrečiamos ligos
Infekcinę mononukleozę galima įtarti, kai laikosi aukšta temperatūra, pradeda skaudėti gerklę, padidėja limfmazgiai 1—4 savaites. Dažniausiai serga paaugliai ir jauni žmonės. Bendras kraujo tyrimas parodo padidėjusį leukocitų skaičių, iš jų limfocitai sudaro daugiau nei 50 proc. Kraujyje nustatomi netipiški vienbranduoliai limfocitai limfomonocitai 10 proc.
Kai kuriems pacientams, sergantiems infekcine mononukleoze, gali padidėti kepenų funkcijos rodikliai kepenų fermentai — AST, ALTrečiau — bilirubino kiekis kraujyje.
Tačiau ligos pradžioje, taip pat mažiems vaikams heterofiliniai antikūnai dažnai nenustatomi. Apie 3—4 ligos savaitę heterofiliniai antikūnai nustatomi 80—90 proc.
Infekcinės mononukleozės diagnozei patikslinti atliekami serologiniai kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai antikūnai prieš Epštein-Bar viruso antigenus. Jie gali būti aptinkami 3—6 savaitę nuo ligos pradžios ir išlieka visą gyvenimą.
Nedaugelio pacientų nuo 10 iki 15 gydymas medicina sąnarių. Ligos išeitis Paprastai pasveikstama per 2—4 savaites. Dažniausiai liekamųjų reiškinių ar komplikacijų nebūna. Labai retai gali vystytis burnos gleivinės uždegimas stomatitasgalvos smegenų ir jų dangalų uždegimas meningoencefalitasinkstų uždegimas, dalinis kvėpavimų takų nepraeinamumas, plaučių uždegimas, anemija, trombocitopenija sumažėjęs kraujo plokštelių kiekisgalvinių nervų pažeidimai.
Persirgus infekcine mononukleoze Epštein-Bar virusai išlieka žmogaus organizme B ląstelėse visą gyvenimą, netgi tada, kai nebėra jokių ligos požymių. Periodiškai virusai gali suaktyvėti ir užkrėsti kitus. Laikui bėgant apie 6 proc.
Egzema - ką būtina žinoti ir kaip gydyti?
Dažniausia virusų randama žmogaus seilėse. Gydymas Atsiradus pirmiesiems ligos požymiams reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ligoniai dažniausiai gydomi namuose, sunkesniais atvejais — ligoninėje.
Virškinimo sistemos ligos Peršalimo ligos žiemą — pavojingos, jeigu negydomos Žiemos metu atsiradus staigiems temperatūros pokyčiams, žmonės dažniau suserga įvairiomis peršalimo ligomis, kurios, jei tinkamai negydomos, gali peraugti į pavojingas komplikacijas. Kaip reikėtų rengtis žiemos metu?
Karščiuojant reikia gulėti lovoje ir vartoti daug skysčių. Rekomenduojama gerti karštus gėrimus, kurie mažina gerklės skausmą. Specifinio infekcinės mononukleozės gydymo nėra. Gydoma atsižvelgiant į vyraujančius simptomus: temperatūrą ir skausmą.
Reikėtų vengti didelio fizinio aktyvumo reikalaujančios veiklos.