Bruksimas: Tai stiprus dantų sukandimas, suspaudimas griežimas, sukeliantis nemalonius simptomus ir padarinius burnos ertmėje bei kramtomuosiuose raumenyse. Jam būdingas dilgčiojimas, tirpimas, odos blyškumas.
Osteomielitas — tai bakterijų sukelta infekcinė kaulo liga. Ligos eiga Hematogeninio osteomielito bei potrauminio osteomielito simptomai šiek tiek skiriasi.
Hematogeniniam osteomielitui būdingas nugaros skausmas, stiprėjantis judant, nepraeinantis nuo šilumos procedūrų, skausmą malšinančių vaistų analgetikų poveikio ar poilsio; skausmingas nugaros raumenų įsitempimas; stuburo judesių apribojimas, gali būti karščiavimas temperatūra būna neaukšta. Vaikų hematogeniniam osteomielitui būdinga staiga pakilusi temperatūra; vienos galūnės skausmas, tinimas, kūdikis tarsi saugo pažeistą galūnę, mažiau judina.
Potrauminio osteomielito požymiai: lokalizuotas skausmas, pažeistos vietos karštis, patinimas, paraudimas, fistulės negyjančios žaizdelės, per kurias sunkiasi pūliai ir yrančio kaulo dalelės.
Sergant hematogeniniu osteomielitu, ligos pradžioje kaulų infekcija būna nepastebima — vyrauja kiti simptomai šlapimo takų infekcijos, gydymas osteomielitas sąnarių uždegimo, kraujo užkrėtimo-sepsio, kitų infekcijų. Kaulų pažeidimo požymiai atsiranda palengva, pradžia dažniausiai neryški, ilgainiui progresuojanti.
Pradėjus gydymą tinkamais antibiotikais, jau po dienų pastebimas pagerėjimas — nukrenta temperatūra, sumažėja skausmas, tinimas. Susirgus potrauminiu osteomielitu, po lūžimo, operacijos ar kitos traumos skausmas ne mažėja, o darosi stipresnis, pažeista vieta patinsta, parausta, pasidaro karšta, gali atsiverti žaizdelės, iš kurių sunkiasi pūliai.
Jei buvo atlikta kaulo ar sąnario operacija, siūlės blogai gyja, žaizda pūliuoja. Būklė pagerėja, paskyrus antibiotikų, bet dažniausiai prisireikia ir kitos operacijos.
